…………… Automatinės Naujosios Vilnios „Maximos“ durys be perstojo važinėja. Žmonių klegesys prie perėjos netyla. Mašinos gaudžia gatvėje. „Namukas“ apsuptas dviejų didžiulių cirkuliuojančių gyslų. Lygiagrečių pulsas. Už lango gulintys bėgiai perveria peizažą. Stovėdama prie geležinkelio galiu girdėti tylų atvykstančio traukinio gaudesį, garsas aidu eina per bėgius. Jaučiu drebančią žemę. Stotis. Lokomotyvas lėtėja ir minkštai slysta prie perono. Durys automatiškai, kaip ir „Maximoje“, pypsėdamos atsidaro ir vėl užsidaro, apsimainiusios keleiviais. Judėjimas kartojasi, lokomotyvas įsibėgėja. Juoduoja ir kiti riedmenys, siūlais nutįsę tolyn. ……………

Stotys yra reikalingos stebėjimui, keliavimui, reiškinių fiksavimui, informacijos perdavimui, bandymų, tyrimų atlikimui, matavimų registravimui. Mano stebėjimų stotis persikelia į „Namuką“, transliuodama netikėtus sąsajas ir ryšius. Sustoju ir apsidairau, juk tai stotis, joje galiu pamąstyti apie kryptį, stebėti ir laukti. Buvimas joje reikalauja nuolatinio budrumo. Budrumo būsenoje laukiu dirgiklių. Dirgikliai – vaizdai ir garsai – vibracijomis persiduoda į materiją seismografo adata, reikia tik atidžiai stebėti pasikartojimus. Duomenis (angl. data) renku meno darbų pavidalais, kartodama pieštuko smailinimo veiksmą ir aštriu galu virpindama paviršių. Standartizuojamo kraštovaizdžio kitimai įsirašo į popierių ir virsta piešiniais („Kelmų plynė“, „Keliai“), judėjimo infrastruktūrų, tvarkingos veiklos tinklas suvibruoja drobėse („Platforma“, „Basso continuo“), nuo rankų įšilę darbo įrankiai virsta meniniais objektais („Šipuliukai“, „Kraštai“) Per vaizdus, esančius parodoje, tyrinėju pasikartojančias formas, kurios įkūnija norą išgauti greičiausius judėjimo būdus. Taip į kūrinius įsismelkia tų formų ritmika, raštai, trajektorijos (struktūros). Tokie vaizdų „lokomotyvai“ (pranc. locomotive < lot. locus – vieta + motivus – judinantis) juda namuko sienomis, nusėtomis medienos tinkleliais ir vėžėmis.

Aurelija Zaburaitė (g. 2002) yra jaunosios kartos tapytoja. 2025 metais apsigynė VDA Tapybos bakalaurą ir šiuo metu studijuoja VDA Tapybos magistrantūroje. Svarbesnės grupinės parodos: „Vidiniai kambariai“ galerijoje „Kairė-dešinė“ (2026), „Rikiuotė“ „Pamėnkalnio“ galerijoje (2025), „Akmenukai prie jūros“ KKKC (2025), Paralelinėje meno mugėje „Komisas“ (2024), „JAM“ „Pamėnkalnio“ galerijoje (2024), IX Pasaulio žemaičių dailės parodoje Plungės Žemaičių dailės muziejuje (2024), „Daugybė (-a)“ VDA galerijoje „Tapybos koridorius“ (2023) ir kt. Pasirodo konkursuose: Young Painter Prize 2025, Zabolis Art Prize 2025. 2024 gavo tapytojo Aleksandro Vozbino fondo premiją už Lietuvos istorijos aktualizavimą kūryboje.